Transporto priemonių gaisrai ir jų priežastys

Transporto priemonių gaisrai ir jų priežastys

Kasdien mūsų šalies keliais rieda gausybė transporto priemonių. Vien Lietuvos gyventojai turi daugiau negu milijoną registruotų lengvųjų automobilių, ir maždaug 260 187 sunkiasvorių transporto priemonių, neskaitant tų, kurios pravažiuoja tranzitu.

Visas šis automobilių srautas ne tik daro patogesnį kasdienį mūsų gyvenimą, bet ir sukuria tam tikrų, specifinių, problemų. Viena jų – automobilių gaisrai. Jeigu lengvojo automobilio gaisrą galima įvardinti kaip nelaimę, tai sunkiasvorės, šimtus tūkstančių kainuojančios ir, tikėtina, krovinį gabenančios transporto priemonės gaisras gali būti vertinamas kaip tragedija. Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis šiemet transporto priemonėse kilo 816 gaisrų, iš jų lengvuosiuose automobiliuose 573, likusiais atvejais degė sunkiasvoris transportas. Pasak Operatyvaus valdymo valdybos Parengties organizavimo skyriaus viršininko Donato Gurevičiaus, pagrindinės gaisrų priežastys automobiliuose yra šios: transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai, tyčinė žmonių veika (padegimai), transporto priemonių degalų tiekimo sistemos gedimai, pašalinis ugnies šaltinis, kiti transporto priemonių gedimai, transporto priemonių dujų įrangos gedimai.

Taip pat pastebėtina, kad automobilių gaisrai turi tam tikrą, specifinį, sezoniškumą. Vasarą transporto priemonės dažniau liepsnoja dėl su perkaitimu susijusių problemų, populiariausia gaisrų priežastis žiemą – bandymai užvesti neužsivedanti automobilį.

Kaip akivaizdžiausią ir dažniausiai pasitaikančią priežastį ugniagesiai gelbėtojai įvardina netvarkingą ar apleistą degalų tiekimo sistemą. Nėra didelio skirtumo tarp naudojamų degalų rūšies. Tai gali būti ir benzinas, ir dyzelinas, ir pamažėl į komercinio transporto segmentą ateinančios dujos, svarbiausia, kad degalų padavimo sistema būtų tvarkinga ir prižiūrėta. Ypatingai šis reikalavimas turėtų būti aktualus senesnio transporto savininkams ir vairuotojams, nes ilgai eksploatuojant automobilį, jo variklio skyriuje pradeda kauptis dulkės, tepalo, degalų likučiai. Visa ši masė suformuoja greit užsidegantį sluoksnį ir jeigu dar nesandari pati degalų padavimo sistema, tai užtenka mažiausios kibirkštėlės, kad transporto priemonė suliepsnotų. Pasak ugniagesių, dažniausiai gaisrai prasideda būtent variklio skyriuje, tad jį būtina nuolat valyti ir tvarkyti.

Transporto priemonės gali užsidegti ir dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar prastos paties automobilio techninės būklės. Pasak vilkikų parkus valdančių įmonių vadovų,  vairuotojai ne visada prižiūri  savo „darbo priemonę“, todėl vėliau, išvykus į reisą, nemalonumai gali laukti kelionėje. Visgi tokių problemų galima išvengti. Įmonių savininkai turėtų ne tik patys įprasti apžiūrėti savo turimas transporto priemones, bet ir įpratinti tai daryti savo vairuotojus.

Kalbant apie komercinį transportą, kaip dar vieną gan dažną gaisrų priežastį ugniagesiai gelbėtojai įvardino besitrinančių detalių perkaitimas. Didelių vilkikų ar sunkvežimių vairuotojai turėtų prisiminti, kad pakrautos sunkiasvorės technikos judančioms detalėms tenka didelės apkrovos. Tai – guoliai stebulėse, stabdžių suportai, tarpusavyje sąveikaujančios detalės ima kaisti, kai užstringa jų mechanizmai. Ši trintis gali tapti gaisro priežastimi. Norint to išvengti, taip pat būtina stebėti automobilio, jo mazgų techninę būklę, tikrinti vilkiką ar sunkvežimį prieš kiekvieną didesnę kelionę, laiku pakeisti susidėvėjusias, savo resursą atitarnavusias, detales.

Transporto priemonė gali užsidegti ir dėl neatsakingo vairuotojų elgesio. Tarkim gaisrą vilkiko salone gali sukelti cigaretės nuorūka ar atvira liepsna, kas dažnai atsitinka gaminant maistą ant atviros ugnies. Atsiranda pavojus, kad užsiliepsnos ir eismo įvykio metu stipriai apgadinta transporto priemonė. Ugnis gali pasirodyti ir vairuotojui salone netinkamai instaliavus ar sumontavus abejotinos kokybės aparatūrą. Tokiu atveju per didelės apkrovos gali perkaitinti laidus, o šie tapti gaisro šaltiniu.

Ugniagesiai gelbėtojai pastebi, kad žiemą dažniausiai automobiliai užsidega bandant juos užvesti. Sunkiasvorių automobilių vairuotojai sumąsto įvairių būdų kaip pašildyti užšalusį vilkiką. Tarkim galima kaitinti variklio apačią, kad suskystėtų sutirštėjęs tepalas arba, kas gan populiaru – pasigaminti savadarbę degalų šildymo sistemą.

Vasarą automobiliai taip pat dega, tačiau šiuo atveju gaisrų priežastis yra perkaitimas. Būtina išaiškinti vairuotojams, kad saulėkaitoje paliktas automobilis labai greitai įkaista, o tada užtenka mažytės žiežirbos ir įkaitę paviršiai suliepsnoja. Statistiškai daugiausia transporto priemonių gaisrų fiksuojama vasarą, tad norint, kad automobilis neperkaistų, jį reiktų stengtis statyti pavėsyje. Aišku, rasti pavėsį dideliam vilkikui yra gan sudėtinga, tad tokiu atveju rekomenduotina transporto priemonę statyti tai, kad saulė šviestų į priekinį stiklą, kurį reiktų uždengti ir palikti pravertą bent vieną langą. Tai apsaugos automobilio saloną nuo perkaitimo.

Tokiu atveju, kai gaisro išvengti nepavyko ir iš variklio skyriaus pradėjo veržtis dūmai, reikia tuojau pat sustojus išjungti variklį. Kai gaisro židinys – variklio skyrius, negalima iškart atverti variklio dangčio ar pakelti kabinos – gavusi oro ugnis dar smarkiau įsisiautės. Pirmiausia reikia bent jau prigesinti liepsną, o jau tada , pakėlus variklio dangtį ar kabiną, baigti gesinti gaisrą.

Taip pat reikia nepamiršti, kad kiekviename automobilyje privalo būti veikiantis gesintuvas. Lengvuosiuose automobiliuose bei krovininiuose automobiliuose, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t privalo būti bent vienas 2 kg/l gesintuvas. Krovininiuose automobiliuose, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t turi būti bent vienas 4 kg/l gesintuvas.

Atminti reiktų ir tai, kad degant automobiliui delsti negalima. Jeigu nepavyko su ugnimi susidoroti per keletą pirmų minučių, tuojau pat kvieskite ugniagesius gelbėtojus, o jų laukdami galite mėginti su liepsna kovoti vandeniu, nedegaus audinio pluoštu ar žemėmis. Variklį vėliau teks plauti, tačiau nuo ugnies apsaugosite pačią transporto priemonę ir, tikėtina, krovinį.

D. Gurevičiaus teigimu, tam, kad pavyktų išvengti nelaimės arba kad nuostoliai būtų kuo mažesni, būtina nuolat stebėti turimo ar naudojamo automobilio techninę būklę ir nedelsiant šalinti net mažiausius gedimus. Taip pat būtina visą laiką vežiotis techniškai tvarkingą ir kasmet tikrinamą miltelinį gesintuvą, kurį reiktų laikyti lengvai prieinamoje ir greitai pasiekiamoje vietoje.

Daugiau informacijos ir patarimų galima rasti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento interneto svetainės www.vpgt.lt

Leave a Reply

Your email address will not be published.