Antra dalis – automatinių pavarų dėžių gedimai ir jų priežastys

Antra dalis – automatinių pavarų dėžių gedimai ir jų priežastys

Gamintojai ir inžinieriai padaro viską, kad tiek transporto priemonės, tiek ir atskiros jų detalės, tarkim tokios, kaip pavarų dėžės, tarnautų kaip galima ilgiau, bet kol prie vilkikų vairų sėdi žmonės, visada išlieka „žmogiškojo faktoriaus“ pavojus. Kaip pastebi „Volvo“ vilkikus remontuojančio serviso „Nika Service“ meistrai, dažniausiai būtent vairuotojo veiksmai tampa agregatų gedimo priežastimi.

Jeigu vilkas ar sunkvežimis turi mechaninę pavarų dėžę, užklimpus ja galima mėginti išjudinti automobilį, svyruojant „pirmyn – atgal“. Su senesnės kartos automatine pavarų dėže (naujos kartos turi specialias sistemas) išvažiuoti irgi įmanoma, bet ne taip efektyviai kaip su mechanine. Be to, automatinė pavarų dėžė taip gerokai smarkiau gadinama, nes buksuojant daužosi krumpliaračiai, didelės apkrovos laužo krumpliaračių dantis. Dar blogiau, jeigu bandoma išjudinti pilnai pakrautą vilkiką (leistinas svoris – iki 20 000 t.). Tokiu atveju apkrova krumpliaračiams padidėja trigubai. Paprastai variklio galingumo užtenka krumpliaračių dantračius sumalti į smulkius metalo gabaliukus.

Dar viena rimta problema – sugedusio vilkiko su pavarų dėže transportavimas. Reikalas tas, kad nusprendus vilkti sugedusį vilkiką būtina arba atjungti kardano veleną, arba ištraukti reduktoriaus pusašį. To nepadarius, velkant pavarų dėžė vis tiek dirba, tačiau negauna būtino tepimo. Pasekmės – prie buvusio gedimo dar prisideda nauji.

Jeigu atjungti kardano veleną per daug sudėtinga, problemą galima spręsti ir kitaip. Reikia, kad sugedęs vilkikas būtų velkamas su įjungtu varikliu, tačiau tuščia eiga dirbančio variklio sūkiai turėtų būti apie 1 500 aps./min. Esant mažesniems sūkiams, pavarų dėžė taip pat negauna reikiamo tepimo ir tiesiog „sudega“.

Dyla pavarų dėžės ir nuo pravažiuotų kilometrų. Tai – natūralu. Kuo toliau važiuojama, tuo daugiau dyla metalinės dalys. Jeigu eksploatuojant transporto priemonę važinėta gruntu ar žiema per sniegą kur neišvengiami užklimpimai, tai tik dar labiau pagreitina pavarų dėžės dėvėjimąsi.

Mechaninę ir automatinę pavarų dėžę valdo oriniai vožtuvai kurie darbui naudojamas oro sukeltas slėgis. Jie valdomi elektra.

Visos šios dalys genda ir priežastys būna pačios įvairiausios. Elektrines dalis veikia korozija, gali būti nutraukti laidai, pakenkti gali didelės įtampos šuoliai, mechaniniai sulaužymai (kai užlipama, numušama priekaba) ir t.t..

Oriniai vožtuvai kenčia nuo drėgmės patekimo į oro sistemą, kas gali sukelti korozija. Vožtuvai ima strigti, padidėja mechaninis nudilimas.

Mechanines dalis labiausiai veikia netaisyklingas krumpliaračių jungimasis tarpusavyje ir nesureguliuotas krumpliaračio dantų lietimasis (nesureguliuoti atstumai tarp krumplių, sudilę guoliai, lemiantis krumplių sukibimo matmenų kitimą ir t.t.).

Visų valdymo elementų gedimai trikdo sklandų pavarų dėžės darbą, sunkiai jungiantis bėgiams, dažniausiai jie įjungiami per prievartą. Taip krumpliaračiai „priversti“ jungtis netinkamai, todėl dantelių dilimas tampa dar intensyvesnis

„Nika Service“ specialistai pastebi, kad pagrindinės mechaninių pavarų dėžių gedimų priežastys yra dvi:

  1. kai pavaros jungiamos jėga ir taip laužomos detalės,
  2. neprižiūrėtos, purvinos ar nudilusios valdymo detalės ir laiku nepakeisti tepalai

Išeitis, kurią siūlo ne vienerius metus sunkųjį transportą remontuojantys meistrai, būtų tokios:

Pajutus, kad pavaros pradeda sunkiau jungtis, tuoj pat išsiaiškinti šios problemos priežastį ir ją operatyviai pašalinti. Važinėjant toliau vienas gedimas gadina kitas dalis ir didina galutinio bei neišvengiamo remonto kainą.

Laikų keisti pavarų dėžės tepalus.

Kontaktus nupurkšti korozijos plitimą stabdantį skystį

Peržiūrėti laidus velkančius šarvus (jie apsaugo laidus nuo pažeidimų ir neigiamų išorės poveikių, tokių kaip drėgmė, ledas)

Saugoti laidus nuo įtempimo (nes automobiliui judant visi agregatai turi nedideli slinkimą ir vibraciją, padidėja tikimybė nutraukti įtemptą laidą)

Kuo mažiau buksuoti užklimpus

Laiku keisti oro sausintuvo filtrą (nes jis atsako už drėgmės surinkimą) ir prižiūrėti oro sistemos sandarumą.

Pavarų dėžėje pasigirdus pašaliniams garsams skubiai kreiptis į specialistus

Laikas nuo laiko peržiūrėti krumpliaračius ir pakeisti sandarinančias sistemos dalis

Keičiant sankabą ( o tai pagal gamintoją rekomenduojama po 300 000 – 500 000 pravažiuotų kilometrų) nuimtą pavarų dėžę apžiūrai  nuvežti pas specialistus.

Neleisti gedimams „augti ir didėti“.

Automatinių pavarų dėžių gedimų priežastys panašios, tik čia, paprastai, mechaninė dalis kenčia nuo netinkamai veikiančių elektroninių sistemų. Šiuo atveju būtent jos „mato“ kada vairuotojas duodą signalą perjungti pavarą ir esant sisteminės plokštės gedimams pavaros gali būti jungiamos netinkamu metu arba netinkama tvarka, taip „drožiant“ krumpliaračius ir juos gadinant.

Labai svarbu po remonto ar keičiant sankabą sukalibruoti automatinę pavarų dėžę, kai kompiuteris nustato šakučių padėtį ir movų susijungimo su krumpliaračiu atstumą.

Visa tai ir dar daugiau gali padaryti, o reikiamu atveju, ir patarti „Nika Service“ specialistai.

error